Žirklės, arba kaip laimėti konkursus Šilalės rajone

Šilalę valdantys politikai atrado įdomų būdą efektyviai bendrauti su vietos valdžia. Jie nuolat dalyvauja statybų konkursuose, kurių tiesiog negali nelaimėti. Kaip tai įmanoma? Ogi veikiant pagal pagal apdairiai sukonstruotą schemą. Vien per ketverius pastaruosius metus šie tarybos nariai pasirašė net 86 sutartis, kurių vertė - keturi milijonai eurų.
 

ALGIMANTĖ AMBRULAITYTĖ

Tie patys politikai artėjančiuose savivaldos rinkimuose sieka užimti mero ir Tarybos narių kėdes.

 

Susipažinkime. Stasys Navardauskas - ilgametis Šilalės rajono politikas. Žurnalistams S.Navardauskas tvirtino jau metus visai nedirbantis. Jis yra pensijoje. Tačiau tai, žinoma, netrukdo vėl kandidatuoti į savivaldą Šilališkių komitete.

 

„Šilališkių“ komiteto feisbuko nuotrauka

 

Jo sūnui Gintui Navardauskui pavasarį prasidėtų trečia kadencija rajono savivaldybėje. Kaip ir tėvas, jis atstovauja tam pačiam „Šilališkių“ komitetui ir sąraše yra iškeltas antru numeriu. Iškart po kandidato į merus Raimundo Vaitiekaus, kuris šioje istorijoje taip pat užima svarbią vietą.

 

„Šilališkių“ komiteto feisbuko nuotrauka

 

Ir Gintui, ir Stasiui Navardauskui - politika tik viena veiklų. Vyrai jau daug metų valdo tris statybų įmones: „Kvėdarsta“, „Šilalės statyba“ ir „Restapa“. Įdomus sutapimas - jau daug metų, kad Šilalės rajone statybos sektoriuje sėkmė lydi keturias įmones. Trys iš jų - šioje pastraipoje minimos įmonės. Jos visos susijusios per akcininkus. Tad statybų rinka šiame regione - jauki ir saugi. Kai kuriems jos dalyviams.

 

Paprašyta pakomentuoti šią situaciją Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Diana Vilytė pastebėjo, kad informacija apie finansavimą ir investicinius projektus anksčiau pasiekia Tarybos narius nei verslą: Formaliai tarybų nariai su pirkimo procedūromis nėra susiję, nes pirkimus vykdo savivaldybių administracijos. Tačiau skiriamas finansavimas, informacija apie investicinius projektus anksčiau pasiekia tarybos narius, nei verslą, kuris neturi savo atstovo savivaldybės taryboje. Todėl konkurencinį pranašumą tokios įmonės prieš kitus įgyja.“

 

Dar mažiau konkurencijos lieka, kai tarybos narių valdomos įmonės dalyvauja tame pačiame pirkimo konkurse. O tokių atvejų galima skaičiuoti mažiausiai vienuolika. Ir ne tik konkuruoja tarpusavyje. Galima pastebėti, kad pagal apdairiai sukonstruotą schemą politikų įmonė pirkimą laimi už daug didesnę kainą. Tokia schema buitinėje kalboje vadinama „žirklėmis“.

 

Šie vienuolika pirkimų atrodo labai panašiai, kartojama metai iš metų. Pažvelkime į du tipinius atvejus.

 

Pasiūlo mažesnę kainą ir traukiasi

 

2011 metų vasarį G.Navardauskas Šilališkių koalicijos sąraše pirmą kartą buvo išrinktas į rajono tarybą. Jo tėvui Stasiui tai buvo jau šeštos kadencijos pradžia.

Po dviejų mėnesių – kovo 21 dieną – šių dviejų Tarybos narių valdoma įmonė „Kvėdarsta“ pasirašė viešojo pirkimo sutartį su Šilalės savivaldybės administracija dėl trijų seniūnijos pastatų rekonstrukcijos.

 

Šiame konkurse dalyvavo ir UAB „Šilalės statyba“, kurioje taip pat akcijų turi abu minėtieji tarybos nariai. Dokumentuose užfiksuota, jog ši įmonė pasiūlė beveik 30 tūkst. eurų mažesnę kainą ir buvo pirma eilėje pasirašyti pirkimo sutartį. Po pirmo etapo Šilalės savivaldybės administracija paprašė bendrovės „Šilalės statyba“ patikslinti neišsamius duomenis. Tačiau ši to nepadarė. Perkančioji organizacija ją pašalino iš konkurso. O konkursą laimėjo įmonė „Kvėdarsta“, siūliusi didesnę kainą.

 

Visiškai analogiškas atvejis pasikartojo ir vėliau. Administracija pirkimą organizavo dėl sporto aikštyno sutvarkymo papildomų darbų. Tąsyk dalyvavo visos trys Stasio ir Ginto Navardauskų valdomos įmonės. Sutartis turėjo būti pasirašyta su UAB „Šilalės statyba“, kuri siūlė mažiausią kainą. Tačiau ir tada nepateikė patvirtinančių kvalifikaciją dokumentų. Žinoma, buvo pašalinta.

 

Tuomet geriausias pasirinkimas buvo kita įmonė - „Restapa“. Ji siūlė beveik 4 tūkst. eurų didesnę kainą. Šilalės administracija kreipėsi su tokiu pačiu prašymu – patikslinti dokumentus apie kvalifikaciją. O toliau viskas - kaip iš natų. Ji taip pat nesuskubo pateikti prašomų dokumentų. Galiausiai sutartis buvo pasirašyta su trečia įmone „Kvėdarsta“ už 8 tūkst. eurų didesnę sumą.

 

Pagal tokį scenarijų įvyko mažiausiai vienuolika konkursų.

 

D.Vilytė pastebi, kad tokiais atvejais gali būti piknaudžiaujama padėtimi: „Jeigu realūs konkurentai neįsiterpia ir nesukuria sumaišties susitarimuose, tuomet mažesnę kainą pasiūlęs tiekėjas nepatikslina dokumentų, neteikia paaiškinimų, kad būtų išmestas  iš tolimesnių procedūrų, o konkursą laimi didesnę kainą pasiūlęs tiekėjas. Tokiu atveju net nėra galimybės pasinaudoti pasiūlymo užtikrinimu.“

 

Direktorius linkęs viską pamiršti

 

Ką mano politikai, valdantys šias sėkmingai besisukančias įmones? Stasys Navardauskas sako neatsimenantis „tokių smulkmenų“ apie abejotinus viešuosius pirkimus: Na, ar aš dabar galiu ką pasakyti? Aš sakau, paskutinius metus esu operacijose, šiemet iš vis nebedirbu. Yra kiti direktoriai, ir aš jau nebuvau direktorius net tais laikais. Nelabai galiu pakomentuot tokių smulkmenų. Nežinau visko tikrai. Dalyvaut dalyvaujam, Bet nekonkuruojam tarpusavyje. Yra direktoriai atskiri - kiekvienas atsako už savo rezultatus.“

 

Kartu jis teigia, kad tikriausiai visuose šiuose pirkimuose kildavo kažkokių problemų, todėl viena iš valdomų įmonių nepatikslindavo prašomų dokumentų.

 

Tuo tarpu Gintas Navardauskas, paprašytas pakomentuoti šią situaciją pareiškė, kad į visus klausimus atsakys tik raštu. Atsiųstame komentare nebuvo linkęs daugžodžiauti - rašo, kad direktoriaus pareigose yra tik apie pusmetį, tad klausimai - ne jam. Politikas akcijų šiose įmonėse turi nuo 2009 metų.

 

O ką veikia Raimundas Vaitiekus? Šiuo metu jis - kandidatas į merus, atstovauja „Šilališkių“ komitetui. Administracijos direktoriaus pareigas einantis politikas pasirašė visas pastarųjų ketverių metų sutartis.

 

„Šilališkių“ komiteto feisbuko nuotrauka

 

Politikas žino, jog statybų įmones valdo Tarybos nariai, tačiau tikino nepriimantis jokių sprendimų, nes nėra komisijos narys. Sakė gaunąs tik protokolus, kur mato informaciją, kaip vyko pirkimas, kas dalyvavo, kokias kainas pasiūlė. R.Vaitiekus, tiesa, pastebėjo, kad tarpusavyje konkuruoja tų pačių akcininkų valdomos įmonės. Žino ir tai, jog laimi bendrovė, pasiūliusi didesnę kainą. Tačiau pasiteiravus, ar sakė kažkam, kad tarp įmonių galimai vyksta susitarimai, politikas sekundę nutilo ir pasiteiravo: „kam sakyti?“

 

Administracijos direktorius, kuris turėtų būti atsakingas už viešuosius pirkimus, galų gale pareiškė, kad jam nerūpi, kas dalyvauja konkursuose ir kaip laimi: „Aš nesidomiu, man tai yra neįdomu, neaktualu. Man svarbiausia, kad savivaldybė nupirktų mažiausia kaina pagal skirtas lėšas ir įstatymų nustatyta tvarka.“

 

Ar tikrai tie konkursai laimėti mažiausia kaina ir pagal nustatytą įstatymo tvarką?

 

„O kas čia blogo?“

 

Įdomiai pirkimai atrodo ne tik rajono administracijoje. Panašiai reikalai klostosi ir kitose viešojo sektoriaus srityse. Antai pernai gegužę Raudonių ūkio melioracija organizavo viešąjį pirkimą dėl melioracijos darbų. Šiai organizacijai vadovauja Antanas Raudonius. Sutartis galiausiai buvo pasirašyta su UAB „Kvėdarsta“.  Įdomu tai, kad Antanas Raudonius turi akcijų konkursą laimėjusioje įmonėje.

 

Pats Raudonių ūkio melioracijos vadovas sakosi nesuprantantis, kas čia gali būti blogai. Kartu jis teigė, kad neturi jokios įtakos bendrovėje „Kvėdarsta“. Tą patį teigia ir Stasys bei Gintas Navardauskai – vieni iš didžiausių bendrovės akcininkų. Jie valdo daugiau nei 44 procentus akcijų.

 

„Kad jis neturi nei vieno procento akcijų, tai nereiškia, kad jis gali turėti kažkokią įtaką“, – tvirtino S.Navardauskas.

 

Paklaustas, kad galbūt ta didžiausia nauda yra net ne Antanui Raudoniui, o didiesiems įmonės akcininkams, S.Navardauskas nutylėjo. Tačiau teigė žinojęs, kad Antanas Raudonius yra akcininkas ir kad UAB „Kvėdarsta“ pasirašė sutartį su jo valdoma Raudonių ūkio melioracija.

 

Štai tokie reikalai tik viename Lietuvos rajone, kur viešieji pirkimai vyksta pagal labai įdomų ir vis besikartojantį scenarijų. Žinote panašių istorijų? Rašykite mums.

 

 

Finansavimą skyrė Atviros visuomenės fondo programa žurnalistikai, dėl to dalinamės šiuo turiniu su visa jį norinčia publikuoti žiniasklaida. Ko prašome naudojantis - tiktai nurodyti šaltinį.

 

Dalyvauti projekte galite ir Jūs – jeigu turite pranešimą mūsų žurnalistams, palikite jį čia: www.rita.lt