URM įspėja verslą dėl veiklos Kinijoje

Teigiantys, kad Lietuvai neverta veltis į politines diskusijas dėl žmogaus teisių su Kinija, nes mūsų verslas gali prarasti milžinišką rinką, turės iš naujo ieškoti argumentų: kinai dar labiau griežtina verslo sąlygas šioje valstybėje. Neatmestina, kad kuriama globalaus sekimo sistema bus eksportuojama į Europą.

Autoriaus nuotr.

RAMŪNAS TERLECKAS

Lietuvos Užsienio reikalų ministerija rugsėjo pradžioje įvairioms verslo asociacijoms išsiuntinėjo Europos Sąjungos Prekybos rūmų Kinijoje parengtą apžvalgą apie naująją įmonių socialinių kreditų sistemą Kinijoje, kurios testavimo darbai jau pradedami. Numatoma, kad ši sistema pilna apimtimi pradės veikti kitų metų pabaigoje.

Aplenkė George  Orwell’o fantaziją

Taip vadinamoji Kinijos įmonių socialinių kreditų sistema visas bendroves vertins pagal maždaug  300 kriterijų: nuo laiku mokamų mokesčių, muitinės procedūrų iki tiesioginės video stebėsenos. Ji bus privaloma, jei tik įmonė norės gauti reitingo taškų, o reitingas lems  žemesnius mokestinius tarifus, geresnes kreditavimo sąlygas, paprastesnes rinkos prieigos procedūras, daugiau galimybių dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, tuo tarpu žemesnis reitingo taškas, priešingai, lems įvairias sankcijas – padidėjusį inspektorių dėmesį, auditus, baudas ar netgi įmonės įtraukimą į juoduosius sąrašus, t.y. uždarymą. Sistema grindžiama įmonių stebėsena ir didžiųjų duomenų apdorojimu bei analize realiuoju laiku. Net neigiami vartotojų atsiliepimai internete gali paveikti reitingą.

Kviečia domėtis

Albinas Zananavičius, Lietuvos užsienio reikalų viceministras apie Kinijos žingsnį  kalba diplomatiškai. 

“Turimą informaciją išsiuntėme įvairioms asocijuotoms struktūroms, nes ji atrodo pakankamai nauja ir svarbi žinoti Lietuvos verslui”, – sako jis ir priduria, kad ministerija negali vertinti,  tik informuoti.

Albinas Zanavičius sako, kad ministerija negali vertinti, tik informuoti./delfi.lt nuotr.

ES Prekybos rūmų Kinijoje pastebėjimais, šios naujos sistemos įgyvendinimas gali turėti tiek teigiamų, tiek ir neigiamų pasekmių. Pirma, automatinė sistema ir vienodos taisyklės gali padėti suvienodinti salygas vietos ir užsienio įmonėms. Antra, užsienio įmonės paprastai jau turi pažangias atitikties reikalavimams sistemas. Kita vertus, nėra garantijų, kad sistema nebus taikoma selektyviai siekiant eliminuoti iš rinkos tam tikras įmones. Taip pat Kinijos įmonės gali būti geriau susipažinę su sistema ir gauti daugiau informacijos iš institucijų nei užsienio investuotojai. Visų reikalavimų atitikimas gali pareikalauti iš įmonių daugiau resursų, todėl smulkioms ir vidutinėms įmonėms gali būti itin sunku prisitaikyti. Be to, nėra aišku, ar naujoji sistema atitiks ES duomenų apsaugos reikalavimus.

“Jei verslui pasirodys įdomu, esame pasirengę platesnei diskusijai, akivaizdu, kad smulkiam ir vidutiniam verslui, norinčiam veikti Kinijoje, tai bus didelis iššūkis”, – sako URM viceministras, neslepiantis, kad kol kas ministerijos išplatinta informacija didesnio dėmesio nesulaukė.

Protekcionizmas

Konstantinas Andrijauskas, TSPMI dėstytojas teigia, kad įvedama kreditų sistema neabejotinai yra Kinijos rinką sauganti priemonė. Pasak jo, Kinijoje ima vyrauti įsitikinimas, kad ši valstybė pasiekė tokį išsivystymo lygį, jog ji pati gali užtikrinti technologijų raidą ir vakarų  praktinė patirtis (know how) nebėra kritiškai svarbi.

“Visgi nesu tikras, kad kreditų sistema užsienio bendrovėms tikrai bus įvesta. Tai priklausys nuo kitų valstybių reakcijos, nuo pasaulinių korporacijų elgesio. Užsienio kapitalas ima trauktis iš Kinijos, kažin ar kas norės šitą procesą spartinti naujais suvaržymais”, – svarsto K. Andrijauskas.

Jis primena, kad piliečių socialinių kreditų sistema Kinijoje veikai jau keleri metai. Stebimas piliečių elgesys nuo kasdienių įpročių: kas ką pirko, kokias TV programas žiūri, kur keliauja iki parašų po kokia nors peticija padėjimo.

“Tie duomenys apdorojami dirbtinio intelekto ir leidžia ne tik kontroliuoti individus, ne tik konstatuoti dabartį, bet ir prognozuoti ateitį. Ar įvedus verslo stebėseną, kažkas pasaulinėje rinkoje įgaus konkurencinį pranašumą, tėra retorinis klausimas”, –  sako K. Andrijauskas.

O ES prekybos rūmai Kinijoje pastebi, kad priežiūros bazę kuria konsorciumas, kuriam vadovauja „Taiji Computer Corporation“ bendradarbiaudama su „Huawei“, „Alibaba“, „Tencent“ ir vaizdo stebėjimo paslaugų teikėju „VisionVera“. Rūmų ataskaitoje  taip pat užsimenama, kad stebėjimo taisyklės galios ir užsienyje veikiančioms kinų bendrovėms, ir niekas neduoda garantijų, kad į šį sąrašą netrukus nepateks su jomis bendradarbiaujančios įmonės.

(Ne)reikia nuolaidžiauti

"Europos Sąjunga privalės peržiūrėti savo politiką Kinijos atžvilgiu ir tai turės padaryti kuo greičiau”, – neabejoja Vidmantas Janulevičius, Lietuvos pramoninkų konfederacijos viceprezidentas. Pasak jo, Europa bunda iš letargo ir geriausias to ženklas – pirmą kartą Vokietija Kiniją įvardijo grėsme jos pramonei.

“Mes pasisakome už bendradarbiavimą, bet jis turi vykti vienodomis taisyklėmis, negali būti taip, kad Europos Sąjungos rinka yra atvira visiems, o Kinija kaskart išranda naujus barjerus. Vien tai, kad šioje valstybėje visa aprėptimi negali veikti užsienio bankai, kurie gautų informaciją apie rinkos ekonominę būklę, pasako daug”, – pastebi V. Janulevičius. Pasak jo, Kinija Lietuvos verslui nėra prioritetinė rinka, o kuriamas mitas apie didėjantį abipusiai naudingą verslo bendradarbiavimą tėra politikų plepėjimo pasekmė.

Tuo tarpu Danukas Arlauskas, Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius, siūlo į viską žiūrėti ramiau.

Danukas Arlauskas: "Ir taip einame beveik nuogi"./delfi.lt nuotr.

“Ne kažin ką galim pakeisti. Galbūt tokia sistema Kinija kovoja su korupcija ir visiems bus tik geriau”, – svarsto jis ir sako, kad ir ES rinkos priežiūros taisyklės yra griežtos, todėl nėra ko piktintis Kinijos žingsniu.

“Be to į šią rinką ir taip einame beveik nuogi, koks skirtumas – daugiau, ar mažiau”, – reziumuoja Lietuvos darbdavius vienijančios organizacijos vadovas.

Akivaizdu, kad ne nuo pasilenkimo kampo priklausys Lietuvos ir Kinijos santykiai, o nuo bendros ES politikos, būtų gerai, kad Lietuvos politikai bei verslas irgi turėtų bendrą požiūrį.