Šiaulių kronikos: lyra, tvora ir tamsos valdovas

Keliolika Šiaulių verslininkų ir per septynis šimtus miesto gyventojų skundžiasi dėl vienam Šiaulių milijonieriui priklausančio verslo savivalės: kelios parduotuvės, esančios šalia jo prekybos centro, savavališkai atitvertos nepraeinama tvora. Vietos institucijos neteisėtos tvoros statybų nesustabdė, o aplinkinių namų gyventojai baiminasi, kad bus užtvertas ir pėsčiųjų takas – taip žmonių srautas būtų nukreiptas į prekybos centro savininkui priklausantį turgų. Smulkiųjų verslininkų nuomone, tvora atsirado po to, kai jie atsisakė mokėti už automobilių aikštelės priežiūrą.

 

Eglė Rašimaitė

Nagi, greitai susimokėkite

 UAB „Šiaulių lyra“ buvusio turgaus vietoje, kurį kultiniame romane „Pietinia kronikas“ aprašo Rimantas Kmita, įrengė automobilių stovėjimo aikštelę, o turgų perkelė į šalia bendrovei priklausantį pastatą. Aplinkui įsikūrę verslininkai netrukus sulaukė raginimų mokėt pinigus už aiškštelės priežiūrą: 3000 eurų vienkartinę įmoką ir po 300 eurų kiekvieną mėnesį.

UAB „Šiaulių lyra“ priklauso korporacijai „Vaivorykštė“, kurios 100 proc. akcijų valdo UAB „Tikroji vaivorykštė“, kurios pagrindinis akcininkas ir prezidentas yra Anridas Vinkleris.

Smulkiesiems verslininkams atstovaujantis advokatas Marius Ramanauskas pastebi, kad tai ne pirmas atvejis, kai „Šiaulių lyra“ bando pasipinigauti jo klientų sąskaita – anksčiau buvo inicijuota byla dėl aikštelės privalomos priežiūros.

„Šitą bylą jie yra pralaimėję net Aukščiausiajam teisme, tokiu atveju, jie puikiai supranta, kad teisėtai reikalauti pinigų iš mano klientų  už aikštelės priežiūra negali, nes yra galutinis teismo sprendimas, kuriame pasakyta, kad mano klientai neprivalo mokėt jokių mokėjimų UAB „Šiaulių lyra“. Bet matom, kad į tuos teismų sprendimus nereaguoja niekas, todėl „Šiaulių lyra“ ir toliau reikalauja mokėt pinigus“, – piktinasi advokatas. Anot jo, jeigu juridinis asmuo, neturėdamas teisinio pagrindo reikalauja iš žmonių pinigų ir raštu aiškina bei grasina, yra turto prievartavimo požymių.

 Tvora - bausmė už nepaklusnumą

 „Visi buvom paduoti į teismą, kad turim mokėti už aikštelės priežiūrą, elektrą už remonto darbus, bet mes sutarčių jokių nebuvom sudarę, o laimėję teismą, gal po mėnesio gavom laiškus: jeigu geruoju neprisidėsit prie valymo, mes jums užtversim tvorą“, – pasakoja verslininkė Gailutė Stepanenkovienė.

Tvoros ir nepatogumų ilgai laukti neteko: dėl tvoros sunku atidaryti parduotuvėlių duris, žmonės turi vaikščioti per aplinkui.

“Kaip gaisrinei privažiuoti,  jeigu kas atsitiktų, jei nualptų žmogus, kaip greitajai privažiuot“? – retoriškai klausia verslininkė. Dėl atsiradusių nepatogumų skundžiasi ir klientai, ypač turinčių judėjimo negalią, mat tvora atskyrė nuo neįgaliųjų vežimėliams padaryto nuolydžio.

“Kai mes sužinojom kad pradėjo statyti tą tvorą, surinkom 460 parašų „prieš“, ėjom į žemėtvarką, ėjom į statybos inspekciją“ , - sako šiaulietė Karmena Šimkuvienė.

Ji sulaukė siūlymo kreiptis į „Šiaulių lyros“ savininką.

„Neminiu pavardės, nes negalima jo pavardės minėt... Jis tuoj pat į teismus, mes paprasti žmonės tai prieš jį neatsilaikysim...“, – priduria ji.     

Advokatas Marius Ramanauskas

Advokatas Marius Ramanauskas pastebi, kad tai ne pirmas atvejis, kai „Šiaulių lyra“ bando pasipinigauti jo klientų sąskaita./Laisvės TV nuotr.

 

Bailių dainos

 Dabar Pietinio mikrorajono gyventojų parašų jau surinkta apie 700 šimtus, tačiau neatrodo, kad kas nors imtųsi daryti tvarką.  Verslininkai kreipėsi į savivaldybę, Statybos inspekcijos bei Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Šiaulių skyrius, tačiau iš šių įstaigų gavo atsakymus, kad pastatytoji tvora žemesnė nei du metrai, todėl jai leidimo nereikia. 

 „Mano klientams buvo pasiūlyta tartis gražiuoju su „Šiaulių lyra“ ir galbūt pradėti jiems ką nors mokėt. Faktiškai susidaro situacija, kad NŽT Šiaulių skyrius beveik talkina neteisėtai surinkti iš mano klientų pinigus”, – piktinasi M. Ramanauskas. 

Advokatas atkreipė dėmesį, kad Nacionalinės žemės tarnybos atsakymas iš Vilniaus buvo visiškai kitoks, nei gautas iš Šiaulių skyriaus: jame rašoma, kad valstybinės žemės sklypo dalies nuomininkas negali užtverti tvora  valstybinės žemės sklypo dalies ir trukdyti kitiems nuomininkams juo naudotis. Dėl to žmonės piktinasi, kad valstybinės įstaigos ir savivaldos institucijos demonstruoja bejėgystę ir aiškina, kad bejėgiais juos padaro įstatymai.

Kitaip nei statybos inspekcija, teisės pažeidimų dėl tvoros statybos rado Roma Timofejavienė, Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė.

„Buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, t.y. valstybinės žemės sklype tvora buvo pastatyta be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo. Taigi šiuo atveju , mano nuomone, yra pažeistas statybos techninis reglamentas“, ­– pastebi prokurorė. 

Ji įpareigojo statybos inspekciją pažeidimą pašalinti, tačiau jos balsas į dangų neina.

Antai savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis atkerta, kad prokuratūra „užsiima improvizavimu“, o savivaldybė ne, nors ir pati buvo gavusi nurodymų iš pono, kurio pavardės irgi nemini.

„Čia, žinote, mes labai tiksliai skaitome įstatymus, žinome savo pareigas ir jų laikomės. Ir neužsiimam jokiu improvizavimu, plečiamu teisės aktų aiškinimu, ką dabar bando prokuratūra daryti. Jeigu ji ten mato plečiamą teisės aktą ir nori pagelbėti, tegul jinai padeda tiems mažiesiems apginti tuos interesus, mes nematom kaip savivaldybė tokių galimybių“, – aiškina valstybės tarnas, užsiminantis, kad ir savivaldybė buvo reketuojama mokėti už aikštelės valymą.

„Stambusis verslininkas apie kurį mes kalbame, jis turi teisininko išsilavinimą ir patikėkit jis įstatymus žino... Jeigu prokuratūra tą patį teisės aktą skaito kitaip, negu skaitome mes savivaldybė ir pats verslininkais, kuris tuos veiksmus daro, tai žinot,  jau čia nebe mano problema yra“, – įtakingo milijonierius  pavardės ir vėl nemini  A. Bartulis.

 

 Tas, kurio vardo neminime

 

 Tas asmuo, kurio vardą Šiauliuose baiminasi  – Anridas Vinkleris, kurio vardą Šiauliuose kai kas baiminasi tarti, lyg Voldemorto iš Hario Poterio knygų, duoti interviu Laisvės TV atsisakė. Buvome paprašyti atsiųsti klausimus raštu.

Gavome arogantišką “Šiaulių lyros” vadovo Regimanto Šulco atsakymą, kad jiems „nėra žinoma tokia viešo informavimo priemonė ar kitokią veiklą vykdantis subjektas, kaip „Laisvės TV“ ir kokią veiklą šis subjektas vykdo, taip pat ar jis turi teisę/licenciją verstis tokia veikla ir kt. ir kas tai reglamentuoja. Todėl informacijos apie „privataus juridinio asmens veiklą“ jie neteiksiantys.  

 Po publikacijos - arši reakcija

Tiesa, jau paskelbus siužetą apie tvorų statymo ypatumus Šiaulių miesto centre, redakcija gavo ilgą raštą, kuriuo reikalauja pateikti visus įmanomus raštus, įrodančius "Laisvės TV" teiėstumą, siužetą rengusios žurnalistės teisę dirbti šį darbą ir įspėja kuo skubiau pašalinti visą paskelbtą informaciją.

R. I. T. A. komanda su įdomumu perskaitė šį laišką ir nuoširdžiai apgailestauja, kad p. Anridas bei jo atstovai atsisakė savo poziciją išdėstyti tuomet, kai kreipėmės į juos rengdami laidą. 

Pateikiame, ko gero, įdomiausią šio dokumento dalį, atskleidžiančią įmonės mąstymo ypatumus paaiškinančią šiauliečiams, kad nepaisant tvoros jų judėjimo laisvė nėra suvaržyta. Kalba neredaguota:  "Bendrovė niekada neapsitvėrė tvora jokios valstybinės žemės Lyros g. 13, Šiauliuose, o tik dalinai atitvėrė inžinerinį statinį tik pagal vieną jo (iš keturių) kraštinę, paliekant galimybę ir toliau be išimties visiems asmenims eiti gal ir ne pačiu idealiausiai trumpiausiu maršrutu, tačiau lygiai taip pat kaip ir iki šio saugumo atitvaro įrengimo pasiekti absoliučiai visus jų pageidaujamas komercinius taškus ar praeiti šį didžiulį pastatų kompleksą link gyvenamųjų namų".

 

Šiaulių valdžia bejėgė pašalinti nelegalią tvorą.

Šiaulietiški tvoros ypatumai./Laisvės TV nuotr.