Šiauliai – miestas be valdžios

Regis, kad Šiauliuose galioja tik stipresniojo teisė, todėl bendrovė “Šiaulių Lyra” gali elgtis kaip tik sumaniusi. Viešąjį interesą turintis gintis meras, užuot ėmęsis veiksmų, žurnalistų prašo surasti gabų teisininką.

 

delfi.lt/nuotr.

EGLĖ RAŠIMAITĖ

 

Dėl „Šiaulių Lyra“ pastangomis prie prekybos centro atsiradusios tvoros kyla miestiečių pasipiktinimo bangos, tačiau kol jos neduoda apčiuopiamų rezultatų, prastu pavyzdžiu ketina sekti ir kiti verslininkai: kuolai jau įkalti Šiaulių dramos teatro kieme.

 “Ko dar norit?”

Paklaustas, kodėl miesto administracija nesiima jokių veiksmų, Šiaulių meras Artūras Visockas apkaltino Laisvės TV provokacija ir teigė, kad už viską atsakinga vien tik Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT).

Šiaulių miesto administracija kol kas niekaip nereaguoja į šimtus gyventojų parašų, prašančių pažaboti savivalę ir užtikrinti viešąjį interesą: pašalinti neteisėtą tvorą, užtikrinti kad bus paliktas praėjimas prekybos centro pastatą kertančiu pėsčiųjų taku, kurį milijonieriaus Anrido Vinklerio verslas irgi baudėsi užtverti, bei sugrąžinti panaikintą pėsčiųjų perėją per automobilių aikštelę.
„Sutarties šalys yra NŽT ir verslas, ko dar norit?“, – piktinasi A. Visockas, klausiamas apie neteisėtą tvorą valstybinėje žemėje. Jis tvirtina, kad miesto administracija į šį ginčą negali kištis. Visgi jis pateikė prašymą NŽT pradėti kelio servituto nustatymo procedūrą, kuri leistų gyventojams naudotis pėsčiųjų taku ir transporto priemonėms skirtu keliu.


Einošius rodo į Keipošių

NŽT atkerta, kad už teritorijų planavimą atsakinga savivaldybė. „NŽT tikrai galėtų nustatyti servitutą, tačiau pagal teisės aktus privalo būti parengtas teritorijų planavimo dokumentas, kuriame būtų nurodyta konkreti vieta ir būtų nurodyta ar yra reikalingas servitutas, ar bendro naudojimo kelias.“, – teigia NŽT Žemės administravimo skyriaus vedėja Loreta Dauskartė. Ji pabrėžia, kad dėl viešojo intereso užtikrinimo, būtų galima net nutraukti žemės nuomos sutartis su verslininkais, jei tik savivaldybė išreikštų tokį norą. „Kol to nėra ir nėra teritorijų planavimo dokumento, už kurį yra atsakinga Šiaulių miesto savivaldybės administracija, NŽT neturi teisinio pagrindo atlikti kokius nors veiksmus.“, – sako L. Dauskartė.

Klausimą dėl tvoros smarkiai palengvintų planas, kur būtų aiškiai pažymėta, kurias sklypo dalis valdo kiekvienas nuomininkas. Plano nubraižymas yra pirmiausia pastato bendrasavininkų reikalas, tačiau jeigu jie negali susitarti, jo sudarymą ir tvirtinimą teisme gali inicijuoti institucijos. Apie tai savivaldybė – jeigu pati ir nežinojo – informuota jau seniai.

 „2012 m. teritorinis skyrius raštu informavo Šiaulių miesto savivaldybę, kad statyba galima tik tokiu atveju, kai bus parengtas planas, kuriame būtų skirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas jų plotas.“, – sako L. Dauskartė.

 Anot jos, NŽT taip pat svarsto galimybę inicijuoti tokio plano rengimą savo lėšomis ir vėliau pareikalauti, kad jos būtų grąžintos.

 Žurnalistų prašo pagalbos

 Tačiau A. Visockas klausimus apie galimybes imtis veiksmų vadina provokacija, o savivaldybės neveikimą – teisės normų paisymu.

Šiaulių meras: "Jeigu jūs turite teisininką, kuris gali išspręsti šituos klausimus – mes jį nupirksim"./delfi.lt nuotr.

„Bandoma pasakyti, mere, tu negali susitvarkyti su tvora, tai koks tu meras? Tai vadinasi vyksta provokacija, aš turiu nuvažiuoti ir pats nupjauti tvorą ar turiu veikti teisės rėmuose? Tada visi sako – teisės rėmuose. Mes tą ir darom. Jeigu jūs turite išeitis – sakykit, neslėpkit. Būsiu labai dėkingas! Jeigu jūs turite teisininką, kuris gali išspręsti šituos klausimus – mes jį nupirksim. Sakykit, rodykit jį!“, – Laisvės TV pagalbos prašo A. Visockas.

Su A. Visocko teiginiais nesutinka advokatas Marius Ramanauskas, ginantis neteisėta tvora atitvertus verslininkus.

“Visus tuos metus niekas nedraudė savivaldybei kreiptis į teismą ir nusistatyt servitutą.“, – sako M. Ramanauskas.

 Neteisėtai užgrobta žemė

 Šiaulių savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis pranešė šią vasarą pastebėjęs, kad UAB „Šiaulių Lyra“ priestatas kerta nuomojamo sklypo ribą. Priestatas pastatytas dar 2007 m.

 A. Bartulis pateikė Registrų centro dokumentus, kurių vienas rodo, kad priestatas į sklypą telpa, kitas – kad priestatas iš sklypo išlindęs beveik metrą.
Kiti dokumentai tvirtina, kad liepą A. Bartulis davė įsakymą pradėti rengti Lyros g. 13 sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – valstybinio ploto sujungimas su besiribojančiu sklypu. Šiaulių apygardos prokuratūra teigia, kad tyrimo dėl galimo dokumentų klastojimo 2007 m. pradėti nebūtų galima dėl senaties.

A. Bartulis administracijos direktoriumi dirba nuo 2017 m. kovo./delfi.lt nuotr.

NŽT Laisvės TV patvirtino, kad Šiaulių savivaldybės administracija apie šį neteisėtą statinį buvo informuota bent du kartus: 2016 ir 2017 m., ir antru raštu savivaldybei priminta, kad būtent dėl pastato priestato, kertančio sklypo ribą, kiti valstybinės žemės naudotojai negali pasirengti žemės sklypo plano. Tad, kol ponas A. Bartulis sako, kad apie neatitikimus dėl Šiaulių lyros nieko nežinojo iki šiemet, tol galima manyti, kad jo pavaldiniai slepia nuo direktoriaus svarbią informaciją.

Praregėjo ir nustebo

Teiginiai, kad dalis Lyros prekybos centro netelpa į sklypą sužinota tik dabar, stebina ir Lyros g. 13 pastato bendrasavininkus. Matininko raštai apie tai, kad „bus paslinkta sklypo riba, kad visi statiniai į ją tilptų“ ir kad darbus apmokėsiantis užsakovas yra UAB „Šiaulių Lyra“ gauti dar 2015 m.

„Visiškai skandalinga situacija ir normalioje valstybėje būtų pareikalauta, kad statytojas tokį neteisėtą statinį nusigriautų savo lėšomis. Mes matome, kad Šiaulių valdžios institucijos, kalbu pirmiausia apie NŽT ir Teritorijų planavimo ir statybos inspekciją (TPSI), elgiasi priešingai. Mes turim raštus, kur NŽT tiesiai sako: taip mes žinom apie šitą problemą, mes žinom, kad pastatas netilpo, suprantam, kad tai yra absoliutus galiojančių teisės aktų pažeidimas, bet mes nieko negalim padaryt ir nedarysim. Viskas ką mes padarėme – persiuntėme teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai šitą informaciją, kad jie organizuotų kažką šituo klausimu. TPSI parašė dar įspūdingiau: turint omeny, jog statybos darbai yra užbaigti ir priimti daugiau nei prieš metus, mes nebegalime vykdyti jokio patikrinimo ir nieko negalime daryt. Suprask, situacija yra baigta, tai kas yra neteisėta – tegu būna neteisėtai, tegu egzistuoja ir įstatymai šiuo atveju nebus taikomi.“ – piktinasi M. Ramanauskas.
NŽT atstovės L. Dauskartės vertinimu, šiuo atveju, kelias yra tik vienas. „Pakartotinai kreipsimės į Statybos inspekciją, kad imtųsi priemonių pastatui nugriauti, tai pastato daliai, kuri nėra ant nuomojamo valstybinės žemės sklypo dalies.“, – sako specialistė.


Būk kaip Haris

Pasipiktinę dėl valdininkų neveiklumo ir juos kaustančios baimės ištarti neteisėta veikla užsiimančio veikėjo pavardę, šiauliečiai surengė akciją „būk kaip Haris“, kurioje ragino nebijoti įvardinti pietinio rajono gyventojus trikdantį ir kitiems verslininkams trukdantį asmenį. Su A. Vinklerio verslu bylinėjęsi kiti verslininkai sako, kad aikštelė, kuri dėl UAB „Šiaulių Lyra“ įgeidžio dabar tapo nepraeinama, kaip jos nuosavybė įteisinta su aiškia išlyga: kad UAB „Šiaulių Lyra“ neribos kitų asmenų teisių laisvai patekti į statinius, taip pat neribos kitų verslininkų konkurencingumo. Situacijai pasikeitus, Lyros g. 13 bendrasavininkai svarsto galimybę prašyti teismą šią bylą atnaujinti.

Laukinio privatizavimo aidai

Anot M. Ramanausko, visos problemos kyla dėl to, kad prieš du dešimtmečius privatizuojant tarybiniais laikais pastatytą prekybos centrą, šalia esanti automobilių stovėjimo aikštelė ir pėsčiųjų takai nebuvo suformuoti kaip atskiri turtiniai vienetai ir patalpas įsigiję asmenys negalėjo įsigyti pastatą aptarnaujančių plotų ir objektų.

M. Ramanauskas: "Jie turėtų suprasti ir prisiimti moralinę atsakomybę"./Laisvės TV nuotr.

 

„UAB „Šiaulių Lyra“ pasinaudojo šita situacija: jie pasirengė aikštelės išplėtimo projektą, esamos aikštelės – pabrėžiu – išplėtimo projektą, kuris buvo įregistruotas Registrų centre. UAB „Šiaulių Lyra“ pavaizdavo šitą situaciją kaip naujo objekto sukūrimą, pastatymą nuo nulio, nors iš tiesų yra visiškai kitaip. Ta aikštelė egzistavo visada, nuo tarybinių laikų, tik UAB „Šiaulių Lyra“, surinkusi kitų verslininkų lėšas, papildomai įrengė keletą naujų stovėjimo vietų ir, mano akimis, visiškai neteisėtai įregistravo šitą objektą kaip savo nuosavybę. Tai jeigu Šiaulių miesto savivaldybė būtų tinkamai organizavusi privatizavimo procesą, mes nebūtume iš principo susidūrę su tokia situacija. Aišku, ne šiandieninis meras, ne šiandieninė tarybą ją sukūrė, bet jie turėtų suprasti ir prisiimti moralinę atsakomybę už tai, kas yra atsitikę.“, sako M. Ramanauskas.

Nesustabdytas blogis plinta

Šiaulių pietinio rajono gyventojai – ne pirmieji, kurių ramybę ir veiklą trikdo būtent A. Vinklerio verslas. Pačiame miesto centre gyvenanti pedagogė Liongina Virkšienė atsimena, kaip jau būdama pensininke, teismuose atstovavo savo namo gyventojams: pirmiausia dėl to, kad čia veikęs UAB „Šiaulių Lyra“ restoranas „Kuba“ dirbtų iki 24 val. , o ne 3 val., kaip norėjo verslininkas. „Aiškinau, kad licenciją reikia naują gauti, bet jis sako – mes tą licenciją turime jau iki 24 val., esą naujos nereikia. Tačiau ji buvo reikalinga. Bet niekas iš Šiaulių miesto savivaldybės jo rimčiau nespaudė ir byla atsidūrė teisme.“, pasakoja L. Virkšienė, buvusi Tilžės g. 139 namo savininkų bendrijos pirmininkė. Pasiekę pergalę dėl restorano darbo laiko, gyventojai vėl kreipėsi į teismą. Šįkart dėl to, kad A. Vinkleris, kaip pastato bendrasavininkas, sumokėtų savo dalį už renovaciją.

„Ėjau prašyti paramos į Šiaulių banką, nes jis man arčiausias ir patogiausias. Bankas iš karto sutiko, priėmė dokumentus, bet po savaitės gavau kvietimą, kad ponia Liongina, mes nebesutinkame, ieškokit kito banko. Mes poną Vinklerį gerai pažįstam, jis tikrai nemokės ir mes turėsim bylinėtis eilę metų. Taip ir buvo.“, – prisimena L. Virkšienė. Anot jos, byla galiausiai buvo nutraukta, nes žmonės pavargo brangiai mokėti už teisybės paieškas. „ Numojo ranka kiti, nebenorėjo bylinėtis. Svarbiausiai, kad įvykdžius renovaciją, kai A. Vinkleris, tiksliau jo UAB „Masada“, nesumokėjo mums nei vieno euro – nei pagrindinio įnašo, nei pinigų už renovaciją – mes likome skolingi statybininkams 22 tūkst. Jie padavė namo bendriją į teismą, aišku, jį išlošė, bet pinigų vis tiek neatgavo, nes mes nebeturėjom jokių lėšų ir padengt nieko nebegalėjom.“, – sako L. Virkšienė.

Pats A. Vinkleris į Laisvės TV prašymus duoti interviu neatsako.