Rusiją keičia Kinija

Rugpjūčio 23-iąją sostinės Katedros aikštėje solidarumo akcijos palaikyti Honkongo demokratus dalyviai buvo užpulti kinų provokatorių. Šis įvykis didesnio dėmesio viešojoje erdvėje nesulaukė, todėl nesunku nuspėti, kad netrukus svetimos valstybės piliečiai pabandys šeimininkauti ne tik aikštėse, ypač jei jiems pataikaus mūsų valdininkai bei politikai.

Viliaus Jasinevičiaus nuotr. 

 

RAMŪNAS TERLECKAS

 

Praėjusį penktadienį  apie 100 žmonių susijungė į solidarumo su Honkongu grandinę, buvo išsakyti paramos Honkongo keliui pareiškiai. Vėliau  nedidelė grupelė dalyvių – apie 15-20 asmenų – pasiliko prie Katedros varpinės pabendrauti. 

Netrukus Kinijos Liaudies Respublikos vėliavomis mosuojantys keliasdešimt kinų  pamėgino užgožti Honkongo rėmėjus. Vėliau apsižodžiavimai virto apsistumdymais. Pasak Manto Adomėno, Seimo nario ir akcijos palaikyti Honkongo demokratus iniciatoriaus,  iškviesta policija atvyko tik po 45 minučių. 

 

Mantas Adomėnas: "Tai" sąmoningas Baltijos kelio vertybių, kurios yra ir konstitucinės Lietuvos Respublikos vertybės, žeminimas./delfi.lt nuotr.

 “Visą tą laiką  Honkongo paramos akcijos dalyviai buvo palikti agresyvių prokomunistinių sabotuotojų valiai, teisėtai akcijai buvo trukdoma, pažeidžiant konstitucinę susirinkimų laisvę ir Susirinkimų įstatymo nuostatas. Iš prokomunistinių demonstrantų nuskambėjo rusiškai išsakomi įžeidimai Lietuvos valstybės atžvilgiu”, – pasakoja M. Adomėnas ir priduria, kad komunistinės Kinijos – totalitarinės valstybės, milijoną savo piliečių uigurų įkalinusios koncentracijos stovyklose, vykdančios genocidą tibetiečių ir uigurų atžvilgiu, nuožmiai persekiojančios kitamanius Kinijos piliečius, - simbolikos įsiveržimas į Katedros aikštę traktuotinas kaip sąmoningas Baltijos kelio vertybių, kurios yra ir konstitucinės Lietuvos Respublikos vertybės, žeminimas. M. Adomėnas ir parlamentaras Emanuelis Zingeris kreipėsi į užsienio reikalų, vidaus ministrus, generalinį prokurorą, policijos generalinį komisarą ir VSD generalinį direktorių dėl neteisėto komunistinės Kinijos atstovų kišimosi į taikią Honkongo paramos akciją. 

Kreipimesi, be kita ko, prašoma Lietuvos užsienio reikalų ministro pareikšti griežtą protestą Kinijos Liaudies Respublikos diplomatiniams atstovams bei imtis kitų deramų sankcijų, nes provokacija galimai buvo organizuojama ir koordinuojama ambasados darbuotojų.

 Neglostys, bet galvų nekapos

 Provokacija buvo nufilmuota, o video kadruose matomi ne tik Kinijos ambasados Lietuvoje darbuotojai, bet ir pats ambasadorius. 

M. Adomėnas sako, kad policijos komisariate rugpjūčio 28 d. buvo užsiminta, jog keli taikingai akcijai palaikyti Honkongo demokratus trukdę asmenys bus nubausti administracinėmis baudomis. Vėliau atėjo žinia, kad du provokatoriai turės sumokėti po 15 eurų už viešosios tvarkos trikdymą. 

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Laisvės TV minėjo, kad ministerija reaguos į įvykį ir Kinijos ambasadoriui gali būti pareikšta nota, jei bus nustatyta, kad akcijoje dalyvavo ir ambasados darbuotojai. Tačiau Laisvės TV kalbinti ekspertai sako, kad tai tik pradžia ir Lietuvos valdžios struktūros turi greitai nuspręsti, kaip elgsis ateityje, jei totalitarinės valstybės piliečiai bandys išnaudoti Vakarų demokratijų laisves ir jėga brukti savo požiūrį į pasaulyje vykstančius procesus.  

 Europa pasimetusi

Konstantinas Andrijauskas, TSPMI dėstytojas sako, kad agresyvus kinų politinių pažiūrų demonstravimas visame pasaulyje nėra jokia naujiena, o kinų diaspora aktyviai tokiuose veiksmuose dalyvauja. „Galima sakyti, kad šis procesas Lietuvoje net vėluoja, todėl galima prognozuoti, kad panašių įvykių bus daugiau ir jie vyks dažniau“, - teigia K. Andrijauskas. Jis nesiima patarti, ko reikėtų imtis, tiesiog atkreipia dėmesį, kad tai teisėsaugos ir teisėtvarkos vadovų veiklos laukas. Politikos apžvalgininkas Vytautas Keršanskas portale lrt.lt pastebi, kad Kinijos žvalgybos įstatymas numato, kaip žvalgybos institucijos gali kreiptis į savo piliečius padėti jiems vykdyti tam tikrą užduotį. Jis taip pat nurodo, kad pagalba yra privaloma, nesvarbu kur pilietis begyventų.

Kiti Laisvės TV kalbinti tarpatautinių santykių ekspertai pabrėžia, kad Lietuvos užsienio reikalų ministerija privalo reaguoti ryžtingai, kitu atveju, netrukus Lietuvoje iškils grėsmė žodžio laisvei. 

„Faktų pakanka, kad bent keli Kinijos diplomatai būtų išsiųsti iš Lietuvos. Galbūt tai reikia padaryti tyliai, nes kinams nėra nieko baisiau už viešą pažeminimą, bet išsiųsti būtina, kitu atveju, prasidėjusias provokacijas bus sunku sustabdyti“, - sakė vienas ekspertų, nenorėjęs viešinti savo pavardės. Pasak jo, Europa tik dabar nustemba susidūrusi su tuo, kad Kinijos ekonominiai interesai visada keliauja kartu su politine darbotvarke ir agresyviais veiksmais kitų valstybių teritorijoje, todėl nežinoma, kaip tokį procesą stabdyti. 

„Lietuvos vyriausybė po rugpjūčio 23-iosios provokacijos Katedros aikštėje turi atidžiai peržiūrėti imigracinę politiką komunistinės Kinijos piliečių atžvilgiu“, - sako ekspertas. Jis taip pat priduria, kad žiniasklaida turėtų daugiau dėmesio skirti panašių įvykių viešinimui, nes visuomenės nepakantumas svetimos valstybės galių demonstravimui yra kritiškai svarbus. 

Taip pat liūdna, bet Lietuvos politiniai lyderiai vis dažniau nusileidžia Pekino spaudimui nekelti okupuoto Tibeto ir kitų režimui jautrių klausimų. Antai M. Adomėnui balandį  parlamento valdyba nesuteikė leidimo Seimo rūmuose rengti konferenciją apie iššūkius demokratijai, kurioje turėjo dalyvauti Taivano atstovai. 

Tuomet Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis nesuteikti leidimo organizuoti renginį parlamento rūmuose siūlė motyvuodamas tuo, kad Lietuva laikosi vieningos Kinijos politikos, tai yra pripažįsta Kinijos Liaudies Respubliką su Vyriausybe Pekine. Sprendimą nepritarti konferencijos surengimui Seime valdyba priėmė bendru sutarimu, palaikant ir opozicijos atstovams.

„Dabar vyksta žvalgyba, kaip toli jiems leisime eiti, todėl nuolaidžiauti nebegalima“, – įspėja ekspertas.  

 Kitoks požiūris

Tuo tarpu Seimo narys Kęstutis Glaveckas, Tarpparlamentinių ryšių su Kinijos Liaudies Respublika grupės vadovas sako, kad nereikėtų pasiduoti emocijoms bei nepamiršti, kad ir prezidentė Dalia Grybauskaitė ir buvęs premjeras Algirdas Butkevičius savo vizitais į Kiniją pademonstravo Lietuvos norus artimiau bendradarbiauti.

Kęstutis Glaveckas: "Nereikia pasiduoti emocijoms"./delfi.lt nuotr.

„Prieš ką nors auklėjant, derėtų nepamiršti ekonominio konteksto. Kiekvieno krašto didžiausias turtas yra rinkos, o Kinijos rinka yra milžiniška“, - pastebi K. Glaveckas.  Į tai M. Adomėnas atkerta, kad nederėtų būti naiviems, esą visi Kinijos projektai, kad ir Šilko kelias, yra orientuoti į būtent šios valstybės galios stiprinimą ir nieko daugiau. 

„Negalime leisti, kad mistinė ekonominė nauda didintų nebaudžiamumo ir agresijos laipsnį“, ¬– sako M. Adomėnas. Beje, jo argumentų pusėn gula ir skaičiai. Užsienio reikalų ministerijos tinklalapyje skelbiama, kad pernai Lietuva į Kiniją eksportavo prekių už 189 mln. eurų, o į Vokietiją – už 2,08 mlrd. eurų, todėl iki šiol mitu lieka pasakojimai apie tai, kad politiniai nesutarimai gali pakenkti mūsų verslo interesams.

Praregėjo

Galbūt pirmą kartą Lietuvos istorijoje pristatant Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą daugiau dėmesio buvo skirta Kinijos faktoriui. Vertinime teigiama, kad augant Kinijos ekonominėms ir politinėms ambicijoms Vakaruose, agresyvėja Kinijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veikla ne tik kitose NATO ir ES šalyse, bet ir Lietuvoje. Čia veikia dvi Kinijos žvalgybos tarnybos – Valstybės saugumo ministerija ir Karinės žvalgybos direktoratas. Užsienio šalyse Kinijos žvalgyba tradiciškai veikia su diplomatine priedanga, taip pat išnaudoja Kinijos vyriausybės finansuojamus Konfucijaus institutus, Kinijos įmones ir naujienų agentūras, naudojasi užsienyje studijuojančiais kinų studentais. Kinijos žvalgyba veiklą Lietuvoje daugiausia orientuoja į Kinijos vidaus politinių problemų sprendimą, pavyzdžiui, siekia, kad Lietuva neremtų Tibeto ir Taivano nepriklausomybės bei nekeltų šių klausimų tarptautiniu lygiu. Be to, Kinijos žvalgyba turi platesnių interesų Lietuvoje – ją domina Lietuvos vidaus ir užsienio politika, ekonomika, gynybos sektorius, Lietuvos piliečiams prieinama informacija apie įvairių šalių tarptautinio bendradarbiavimo su Kinija projektus, ateities planus. Per Lietuvos piliečius Kinijos žvalgyba gali siekti gauti neviešos ar įslaptintos ne tik Lietuvos, bet ir ES institucijų bei NATO informacijos. Lietuvoje Kinijos žvalgyba  ieško jiems tinkamų taikinių – sprendimų priėmimo galią turinčių asmenų, taip pat kitų asmenų, simpatizuojančių Kinijai ir turinčių politinio poveikio svertų, siekia juos paveikti dovanomis, nemokamomis kelionėmis į Kiniją, apmoka ten organizuojamus mokymus. Suteiktas paslaugas ir dovanas Kinija linkusi vertinti kaip įpareigojančias palaikyti Kinijai naudingus politinius sprendimus. Per Kinijos žvalgų apmokėtas keliones į Kiniją Lietuvos piliečiai yra verbuojami. Atsižvelgiant į augantį Kinijos žvalgybos ir saugumo tarnybų aktyvumą NATO ir ES šalyse, tikėtina, kad ilgalaikėje perspektyvoje Kinijos žvalgybinė veikla Lietuvoje taip pat plėsis.

Regis, kad prognozės pildosi: kai Lietuvai minint itin svarbią, rugpjūčio 23 –iosios datą, sostinės širdyje prasideda provokacijos, nebegalim į tai nekreipti dėmesio, net jei keli jaučių augitojai dėl tiesos sakymo nukentėtų.