Psichiatrijos ligoninė ir vaistai vietoj profesionalios psichologinės pagalbos

„Ateis ta diena, kai mūsų šalyje nebebus vaikų, gyvenančių institucijose“, – teigė prezidentės patarėja Lina Antanavičienė, kartu su ministru Linu Kukuraičiu uždarydama Kauno „Atžalyno“ globos namus.

„Problema yra didelių institucinių globos namų, kur yra tikrai labai sudėtinga pamatyti, pastebėti ir būti šalia vaiko. Dėl to jos ir yra uždaromos“, – sako Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausioji patarėja Daina Urbonaitienė.

 

Tačiau ar tikrai visas problemas išspręs vaikų iškraustymas į butus ir bendruomeninius namus?

 

„Vaikai, kurie patenka į globos namus dažnai patenka dėl vienokios ar kitokios traumos, blogo įvykio jų gyvenime. Ir labai dažnai tai yra susiję su galbūt ilgalaike trauma arba tėvų mirtis, kas irgi yra trauma. Vaikai su padidinta jautria situacija dėl ko gali ir psichologinės duobės atsirasti. Ir jiems reikalinga labai didelė paslauga ir pagalba“, – pasakoja vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė.

 

Vaiko teisų apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė

 

Šiandien apie tai ir pakalbėkime. Kaip vaikams globos namuose užtikrinama psichologinė pagalba? Ar nėra piktnaudžiaujama psichiatrine pagalba?

 

Psichiatrinė vaikui kaip bausmė

 

Šiek tiek statistikos. 2015 metais 206 vaikams iš globos įstaigų buvo nustatyti psichiniai sutrikimai. 2016-ais – mažiau: 116. Užpernai psichiniai sutrikimai buvo nustatyti 150 vaikų.

 

Tačiau šie skaičiai neparodo, kiek kartų vaikai iš ties buvo vežami į psichiatrinę ligoninę arba skyrių. Patys globos namai statistikos neteikia, sakydami, kad ji konfidenciali, tačiau žinome, kad kartais stengiamasi įtikinti gydytoją, jog vaiką būtina guldyti. Ministerija tokios informacijos nerenka.

 

Psichiatras Dainius Pūras dalinasi, jog kartais vaikai labai dažnai yra atvežami į psichiatrijos ligoninę:

 

„Paprastai atveža vaiką į ligoninę gydymo kursui. Ir didžiausia problema – tie atvejai per daug įstringa – yra tekę matyt vaikų, kur atvežamas 10, 30, 40-tą kartą. Kai tu žinai ir tas vaikas žino, kad jis ir vėl atvažiuos. Ir mes elinį kartą parašom, kad jo čia nereikia vežioti. <...> Čia yra įrodymas, kad mes neturim veiksmingos sistemos.“

 

Psichiatras Dainius Pūras

 

Viena problemų, kurią pastebi gydytojai yra tai, kad darbuotojai nežino, ką daryti, kai vaikas supyksta ar bėga iš namų. Kita bėda – globos namai psichiatrinę ligoninę dažnai naudoja kaip bausmę. Vaikui supykus, pabėgus iš globos namų ar išgėrus alkoholio, darbuotojai veža į ligoninę.

 

Į ligoninę po kiekvieno pykčio priepuolo

 

„Mes matom tą problemą. Nuo mažiausio kažkokio pykčio, reakcijos ar agresijos, vaikai yra vežami specialistams, nes globos namų specialistai nežino arba nėra pajėgūs suvaldyti situacijos. <...> Yra tokių vaikų, kuriuos po kiekvieno pykčio priepuolio veža. <...> Tai nėra sprendimas kiekvieną kartą vaikui supykus vežti jį į ligoninę, kad tą pyktį nuramintų“, – situaciją nupasakoja vaiko raidos centro direktorė Jovita Petrulytė.

 

Vaiko raidos centro direktorė Jovita Petrulytė

 

Vaiko teisių kontrolierė Edita Žiobienė yra tyrusi atvejį, kai vaiką prievarta vežė į Vaiko raidos centrą ištyrimui:

 

„Mes esame atlikę vieną tyrimą, kai vaikas buvo vežamas su policijos netgi palyda į vaiko raidos centrą. Vaikas sakė, jog nesutinka važiuot. Iš ligoninės atsiliepimas apie jį taip pat buvo normalus. Nebuvo jokio reikalo nei gydymui nei niekur, tačiau atėjo jo eilė ir prievarta buvo bandoma jį paguldyti. Tiesiog psichiatriniam ištyrimui. Tai buvo gydytojo siuntimas. Tuo metu vaikas buvo vežamas greitaja lydimas policijos.“

 

Darbuotojai daro spaudimą gydytojams

 

Istorija tuo nesibaigia. Dažnai, atvežus vaiką į ligoninę, gydytojai pasikalba, tačiau neguldo gydymui.

 

Vilniaus psichiatrijos ligoninės direktorius Arūnas Germanavičius sako, jog čia jo nurodymu gydytojai atsisako guldyti į ligoninę vaikus, kurių čia gydyti nereikia. Kas būna tada?

 

„Darbuotojas paskambina vaikų teisėms ir pasako, kad vaikas yra neguldomas į psichiatrijos ligoninę ir tada reikia aiškintis, kodėl jisai yra neguldomas ir kad mes jo neišgydysime, kad jis negertų ar nebėgtų iš globos namų. Nebus jam tokios ilgalaikės pagalbos. Kaip mūsų skyriaus vedėja turinti daug patirties juokauja, kaip globos namų darbuotojai sako – jūs galite tą vaiką palaikyti? Tai ji sako, už ką jį man laikyti? Už kojų už rankų, už ko?“ – pasakoja Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės vaikų psichiatrė Monika Misevičė.

 

Vaikų psichiatrė Monika Misevičė

 

Dainius Pūras taip pat ne kartą susidūrė su darbuotojų prašymais paguldyti problemišką vaiką, nors jo gydyti ir nereikia:

 

„Man yra tekę girdėt, ne tai, kad spaudimą, bet tokį paprašymą – ne tiesiogiai, man perduoda - gal galėtų profesorius įdėmiau ištirti ir nustatyt sunkesnį kokį sutrikimą, nes mes labai jau nesusitvarkom, labai jau sunkus vaikas.“

 

Sveikas vaikas guli psichiatrijos ligoninėje

 

Tačiau sistemoje yra spraga, kuomet vaikas bet kokiu atveju guldomas į psichiatrijos ligoninę – nepaisant to, reikia jam psichiatrinės pagalbos, ar ne.

 

„Vaikų psichiatrai dirba maždaug iki 16 valandos, tai jeigu jį atveža dienos metu, tai taip, mes įsigilinam į situaciją – skiriam valandą ar dažnai reikia ir daugiau laiko skirti išsiaiškinti situaciją ir tada sakom – ne, jis jau nurimo, jis gali toliau važiuot namo ir ieškokite pagalbos vietoje. Bet yra taip pat naktys, kada atvežamas, pavyzdžiui, vaikas ir budi suaugusių psichiatras, kuris tikrai nebūtinai gilinasi į situaciją, jis kontaktą su vaiku ir sunkiau randa, ir sunkiau supranta, mažiau žino visas situacijas ir, galų gale, šiuo metu ligoninėj yra taip, kad naktį ir savaitgaliais budi du, kartais vienas, psichiatras, tai jis tikrai neturi laiko gilintis. Kartais būna taip, kad tikrai hospitalizuoja. O jeigu vaiką atveža penktadienį, tai vaikas ligoninėje prabūna visą savaitgalį“, – sako M.Misevičė.

 

Vaikų psichiatrė taip pat pasakojo, kad vaikas ligoninėje tokiais atvejais praleidžia dar mažiausiai tris dienas. Tai reiškia, kad sveikas vaikas psichiatrinėje gali kartais išbūti net savaitę

 

Psichiatras su vaiku praleidžia tik 15 minučių

 

Regionuose toliau nuo didžiųjų miestų padėtis džiugina dar mažiau. Vilniaus psichiatrijos ligoninėje vaiko psichiatro konsultacija su vaiku užtrunka apie valandą. O Panevėžio ligoninėje ji trunka penkiolika minučių.

 

Gydytojai pripažįsta: tiek laiko neužtenka, kad įsigilintum į vaiko problemas – spėji tiktai išrašyti vaistus. Ar tikrai jų reikia visada?

 

Kai kurie su globos namų auklėtinais dirbę specialistai, ne medikai, sako, kad ir į sporto išvykas jiems duodavo medikamentų – jeigu reikėtų, kad vaikai būtų ramesni. Ir dar sako, kad dirbant su vaikais nuoširdžiai jų iš tikro neprireikia.

 

„Nepabijosiu pasakyti prieš kamerą, jiegu darbuotojai dėdavo tuos vaistus, tai aš juos pamiršdavau. ir jų neprireikdavo. ir būdavo gerai“, – atvirai pasakoja Regbio treneris Vidmantas Valys.

Regbio treneris Vidmantas Valys

 

Vidmantas Valys su vaikais iš globos namų dirba šešerius metus. Jis teigia, kad darbuotojai neskiria užtektinai dėmesio. Vaikų psichiatrai priduria, jog darbuotojai tiesiog nežino, kaip tinkamai reaguoti, kai vaikas supyksta, tad jiems saugiau atrodo duoti vaistų.

 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigia: vykstant pertvarkai darbuotojų mokymams tinkamai reaguoti skiriamasis didelis dėmesys. Bet ar jie neturėjo būti mokomi to anksčiau? Duomenų apie mokymus ministerija nepateikė. Negavome nė duomenų, ar visuose vaikų globos namuose yra psichologas.

 

Turėtų tikrinti, bet netikrina

 

Socialinių paslaugų priežiūros departamentas kas penkerius metus turėtų vertinti globos namuose teikiamų socialinių paslaugų kokybę. Ministerija teigia, jog patikrinimai tikrai vysta kas penkerius metus. Tačiau departamento vedėjas Vykintas Bagdonas pripažįsta, kad trūkstant darbuotojų vykdomi tik neatidėliotini vertinimai ir tik pagal skundus.

 

Pasak Vaiko teisių kontrolierės Editos Žiobienės, patys vaikai labai retai pateikia skundus, nors ir vyksta globos namuose negeri dalykai.

 

„Manau, kad statistika nėra tas teisingas faktorius, kuris galėtų pasakyti, jog nėra pažeidimų. Pirmas dalykas, ar tikrai vaikai žino, kur gali kreiptis. Antras dalykas, ar jie tikisi, jog jų teisės bus geriau apgintos, ar jų situacija pasikeis, ar jie tiesiog yra susitaikę su esama padėtim. tai yra labai skirtingi variantai.“

 

Kaip Socialinės apsaugos ir darbo ministerija planuoja sužiūrėti visus naujai įsteigtus bendruomeninius namus bei šeimynas, persikėlusias gyventi į butus? Ar planuoja, jeigu kol kas nežino ir nebando sužinoti, ar tebeveikiančiuose globos namuose dirba turintys ten dirbti vaikų psichologai, o po pertvarkos tų vietų, kuriose vaikams gali prireikti pagalbos, galbūt ir nesumažės?

 

Darbuotojai vaikams klijuoja etiketes

 

Visi psichiatrai teigia, kad kiekvienam vaikui būtina turėti artimą žmogų, kuriuo galėtų pasitikėti. Globos namuose tokiu žmogumi galėtų būti auklėtojos arba psichologas.

 

Buvęs globos namų auklėtinis pripažino, kad tikrai ne visiems vaikams globos namuose bei mokykloje buvo kuriama gera aplinka.

 

Problemiški vaikai buvo nemėgstami mokykloj – vaikų namai duodavo nurodymus, kaip elgtis su tuo vaiku. Jis būdavo toks tarsi po padidinamuoju stiklu. <...> Iš pačių darbuotojų būdavo tiesiog etiketė kažkoks nurašymas to vaiko. Jeigu prisidirba – tai čia jis. Iš darbuotojų būdavo, grasinimai, jog išveš vėl reikės gydyt, nepadeda tie vaistai. <...> Vėlgi, buvo įvairių auklėtojų. būdavo, kurie stengdavosi, darydavo viską dėl vaikų, būdavo kaip mamos, buvo auklėtojos, kurios tiesiog ateidavo atidirbt tikriausiai tų valandų.“

 

Buvęs globos namų auklėtinis Artūras Čižas

 

Pačių globos namų direktorius Kęstutis Ražanas neigia, jog yra tokia problema. Jis sako, kad atmosfera globos namuose yra gera ir negirdėjo, jog darbuotojai klijuotų etiketes ar negražiai elgtųsi su vaikais.

 

Trūksta supratimo ir įsiklausymo

 

Regbio treneris V.Valys sako, kad globotiniams trūksta ir pinigų, vaikai negali nuvažiuoti net prie jūros. Bet jam baisiau, kad trūksta supratimo ir bandymo įsiklausyti į vaiko poreikius. Jis pasakoja vienos mergaitės istoriją:

 

„Viena mergina atstovauja rinktinę, ji labai lanko treniruotes. Vienos varžybos sutapo su egzaminų data. Mes visada vaikams sakom, kad prioritetas yra mokslai. Bet treneris, kuris dirba su merginom, pasidomėjo, kad yra galimybė egzaminą perlaikyti kitą dieną. Sužinoję tai, mes informavome globos namus.

 

Paprašėme, kad sudarytų galimybę mergaitei atstovauti rinktinę varžybose. Bet jie pasakė, kad mokslai yra prioritetas ir niekur jos neišleis. Tai mums teko įsikišti į šį reikalą ir spręsti kartu. Mes kreipėmės į tam tikras institucijas, kad padėtų šį dalyką išspręsti. Galutinis rezultatas buvo teigiamas – radom kompromisą, kad jie išeleis į varžybas, o egzaminą perlaikys kitą dieną.“

 

SADM vyriausioji patarėja Daina Urbonaitienė teigia, kad po pertvarkos turėtų keisis darbuotojų požiūris ir į vaikus.

 

SADM vyriausioji patarėja Daina Urbonaitienė

 

„Mums labai svarbu, jog darbuotojai, kai perkeliami vaikai iš institucinių globos namų į bendruomeninius, kad neišsineštų tos institucinės kultūros, kad keistųsi jų ir darbo stilius ir požiūris, tai mes tikrai daug investuojame į tų darbuotojų mokymus, į jų vertybinę sistemą.“

 

Psichologai viešai dalijasi vaiko informacija

 

Valdininkai pažymi, kad visuose globos namuose turėtų būti vaikams padėti galintis psichologas. Kalbinti gydytojai pabrėžia, jog psichologinė pagalba turi būti teikiama pačiuose namuose, jei vaikas pradeda bėgti iš jų, gerti arba jį ištinka pykčio priepuoliai. Ar taip ir yra?

 

„Tiesiog eina kalbos, kad niekas nesilanko pas tą psichologę, nes ką vaikas papasakoja, ateina ir raportuoja vos ne auklėtojoms, ką tas vaikas pasakė, ką tas vaikas mąsto. Tokio pasitikėjimo visiškai nebuvo. Ir kai aš tai sužinojau, nebėjau pas ją“, – patirtimi dalinasi buvęs auklėtinis Artūras Čižas.  

 

Vaiko teisių kontrolierė E.Žiobienė teigia, jog tai yra šiurkštus vaiko teisių pažeidimas.

 

„Mes ne kartą esame kalbėję globos namuose apie pasitikėjimą, esu dalyvavusi įvairiuose psichologų renginiuose, ne kartą tie klausimai su psichologais yra kalbėti.“

 

Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė Neringa Grigutytė pastebi: šiuo metu psichologų paslaugos nėra licencijuojamos, tad nėra ir institucijos, kuri kontroliuotų psichologų veiklą. Kitaip sakant, ir neetiškai besielgiantis psichologas gali dirbti globos namuose.

 

Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė Neringa Grigutytė

 

„Lietuvos psichologų sąjunga turi savo psichologų kodeksą ir turi komitetą, kuris vertina galimus psichologų etikos pažeidimus. Priklausymas šiai sąjungai yra laisvanoriškas. Ir kartais pasigirsta kalbų, jog nestojama į sąjungą tik dėl to, nes kažkas jį gali apskųsti ir turės vertinti. <...> Jeigu nepriklausai psichologų sąjungai praktiškai niekas profesinės etikos galimų pažeidimų ir nevertina. <...> Kol nėra įstatymo jis nėra niekaip įtvirtintas ir jis negalioja tarsi visiems. jie niekam nėra įsipareigoję, kad etikos kodekso laikysis. Sistemos, kuri kontroliuotų ir prižiūrėtų tą dalį – nėra.“

 

Kalbėjomės su Antazavės globos namų psichologe, nes girdėjome kaltinimų, kad ji nesilaiko konfidencialumo. Ji sakė kalbėsianti tik jei pasakysime, kurie vaikai taip sakė. Paklausta, ar praneša vaikui, kad apie jų pokalbį papasakos kitiems darbuotojams, psichologė atsakė, kad vaikai ir taip tą žino. Filmuotis psichologė nesutiko, jeigu negausime administracijos leidimo. Leidimo negavome. Nes atsisakėme administracijai įvardyti konkrečius vaikus, papasakojusius apie neetišką psichologę.

 

„Tai ne mūsų problema“

 

Sveikatos apsaugos ministerija padėti irgi nebuvo linkusi. Jos atstovė telefonu paaiškino, jog ši problema nėra jų ir baigė pokalbį.

 

Sveikatos apsaugos ministro atstovė nematė reikalo, kad iš šios ministerijos kas kas nors kalbėtųsi apie įtarimus, kad į psichiatrijos ligonines vežami galbūt sveikos psichikos globos namų vaikai.

 

Tiktai priminsim, kad Sveikatos apsaugos ministerija yra viena iš tų keturių, kurios dalyvauja įgyvendinant institucinę globos namų pertvarką, o ministras – pagal profesiją – yra gydytojas psichiatras.