Giraitės nykštukas: kas laukia lietuviškų šovinių gamyklos?

Kodėl Lietuvoje seniai veikianti ginkluotės gamykla netiekia šaudmenų mūsų valstybės gynėjams? Kodėl kariškiai perka juos ne iš gamintojų Giraitėje, bet iš užsienio? Redakcija, gavusi tokių užklausimų, nutarė pasidomėti šios strateginės veika ir vieta mūsų krašto gynybos sistemoje. Paaiškėjo, kad daug metų nuostolingai veikusios gamyklos laukia permainos.

Su „Laisvės TV“ susitikę įvairių žinybų atstovai skirtingai komentavo padėtį, o pati gamykla atsakymus sutiko pateikti tik raštu.  Tuo tarpu dabartinis GGG akcininkas pripažino, kad ją steigiant buvo padaryta klaidų, kurias ištaisyti prireiks dar daugelio metų. Tiesa, geopolitinė situacija žemyne išlieka palanki tokią produkciją tiekiantiems gamintojams, todėl lietuviška įmonė turi puikiais perspektyvas pagaliau išbristi iš dešimtmečius trukusios nežinomybės.

 Vis daugiau šovinių reikia ir kariškiams, ir civiliams. Giraitėje juos gamina, tačiau didžiausia bėda – tai daroma labai mažais kiekiais, o ir vadybos patirtys praeityje buvo tokios, kad GGG gaminiai buvo brangesni, nei daugelis atvežtinių. Yra buvę, kad dėl apgailėtinos situacijos įmonėje, kur dirba apie 70 žmonių, sunerimę šalies vadovai nurodė kariškiams šaudmenis pirkti tik Giraitėje, tačiau šiais laikais tokia praktika nebeįsivaizduojama. Viskas įsigyjama per centralizuotuos viešuosius pirkimus.

Laukia esminio sprendimo

 2016 m. Vyriausybė išbraukė GGG iš privatizuojamų įmonių sąrašo, Seimas pripažino nacionaliniam saugumui strateginę reikšmę turinčiu objektu. Prieš metus jos akcijas iš Turto banko perėmė Finansų ministerija.

 „Suformavome naują valdybą, ieškome būtų padaryti jos veiklą efektyvesnė. Įmonė jau atsistojusi ant kojų, tačiau ją slegia finansinė našta. Iš tų senų laikų, kai ji buvo sukurta iš paskolų lėšų. GGG turi grąžinti 13 mln. eurų iš savo veiklos. Viską sumokėti turėtų iki 2027 metų, bet akivaizdu, kad to padaryti nepavyks“, - pripažino Finansų ministerijos Valstybės turto valdymo departamento direktorė Aušra Vičkačkienė.

Finansų ministerijos Valstybės turto valdymo departamento direktorė Aušra Vičkačkienė.

 

 Jos teigimu, esminė klaida padaryta dar ją steigiant: „Tai buvo nemokėjimas skaičiuoti. Tiesiog per maži pajėgumai, kad atsipirktų. Sprendimas priimtas aukščiausiu lygiu, tokia buvo politinė situacija, buvo poreikis turėti savo gamyklą. Jos pajėgumai sudaro vos 0,2 visų Europoje pagaminamų šaudmenų rinkos“.

Tenka mokėti už senas klaidas

Ši gamykla 2001 metais iškilo Kauno rajone, laukuose.  Savą ginkluotės gamyklą norėję turėti politikai Giraitėje patupdė nykštuką, kuris visą tą laiką kažkaip sukosi tarp miško milžinų ir sugebėjo nenumirti iš bado. Keitėsi pirkimų tvarkos, direktoriai, darbuotojai, buvo mėginama parduoti užsienio investuotojams, o kai tokių neatsirado, svarstyta net uždaryti. Dabar skolos padengtos iš biudžeto lėšų – arba mūsų visų pinigų – ir FM tikslas jas kažkaip susigrąžinti, todėl įmonė veiks, bet šoviniai, ko gero, keliaus į kitas rinkas. Tačiau net ir to bus per mažai, jei iki šių meto galo valdžia neapsispręs dėl investicijų į šį daug metų merdintį objektą.

„Įmonė buvo sukurta tiesiog per maža. Investicijos neturėjo šansų atsipirkti nei per 10nei per 15 metų. Bus ieškoma galimybių kaip pertvarkyti paskolą, nes matome, kad su tokiais pajėgumais paskolą gražinti sudėtinga. Tikiuosi rasime investicijų ir praplėsti gamybą. Tai bus esminis sprendimas įmonės veiklos ateičiai“, - sakė A.Vičkačkienė.

Tiesa, svarbu ne tik daugiau gaminti, bet ir parduoti. O prekiauti bet kur negali, jei turi strateginės įmonės statusą. Nei trečiosiose šalyse, nei kur nors Afrikoje. Tai būtų nesuderinama su valstybės politinėmis nuostatomis.

GGG gaminami 5,56x45 mm , 7,62x51 mm (NATO Ball) šoviniai yra sertifikuoti ir atitinka Aljanso standartus.

Krašto apsaugos ministerijos Resursų gynybos agentūros direktorius Sigitas Dzekunskas

Kaip mums paaiškino Krašto apsaugos ministerijos Resursų gynybos agentūros direktorius Sigitas Dzekunskas, pernai GGG mūsų kariškiams pardavė produkcijos už maždaug 3 mln. eurų.

Tačiau jis pabrėžė, kad Gynybos resursų agentūra prie KAM šaudmenis įsigyja vadovaudamasi Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, nuostatomis: „Tad šaudmenims įsigyti yra skelbiami konkursai. NATO, Europos Sąjungos šalyse yra nemažai gamintojų, kurie taip pat gali pasiūlyti analogiškus šaudmenis“. Kitaip tariant, dažniau laimi tie, kurie gamina daug, nes tada kaina – daug patrauklesnė. 

Kariškiams ir civiliams

Vadovaujantis ES teisės aktais, draudžiama tiesiogiai taikyti pirmenybę vietos gamintojams. Todėl Lietuvos kariuomenei reikalingi šaudmenys taip pat įsigyjami per NATO paramos ir pirkimų agentūrą, kuri yra įsikūrusi Liuksemburge. Retkarčiais Giraitės gamyklai irgi pavyksta gauti tokių užsakymų. Ypač – metų gale, kai perkančiose organizacijose lieka pinigų, kurių neverta palikti kitiems metams ir tuomet perkama mažiau kreipiant dėmesį į kainą.

Per šią agentūrą užpernai Lietuvos kariuomenė pirko GGG pagamintų 5,56 mm kalibro šaudmenų už 2,4 milijono eurų (be PVM). Paraiškas ji pateikė ir pirkimams planuojant įsigyti 7,62x51 mm (4-1) šaudmenų. Pernai gamykla turėjo 400 tūkst. eurų grynojo pelno.

Giraitėje gamina šaudmenis ir civiliams: 308 WIN tipo (su bešvine kulka), taip pat – 223 REM. Šie yra skirti medžioklei bei snaiperiniams. Vis dėlto, graižtviniams ginklams skirti šaudmenys irgi dažniausiai keliauja į Vakarus, kur ginklų asociacijoms jų kaina neatrodo per didelė.

Kaip teigia GGG vadovybė, įmonės pagrindinė produkcija yra mažo kalibro šoviniai atitinkantys NATO standartus, kurie naudojami ne tik ginkluotojų pajėgų, bet ir civilinėje rinkoje (sportui, medžioklei). Įmonė savo gamybinių pajėgumų neskelbia.

Pagrindinės rinkos dabar yra Lenkija, Vokietija, Prancūzija, Italija, Didžioji Britanija. Lietuvos pirkėjų pirmajame dešimtuke nėra, o vietos rinkai teikiama iki 10 proc. produkcijos. Kariai, policininkai, savanoriai ir šauliai mėgėjai šaudo iš kitų ES šalių ar Pietų Korėjos įvežta pigesne produkcija.

Neesminė peizažo detalė 

Kaip mums aiškino gynybos ekspertai, prašę neminėti jų pavardžių GGG yra tam tikro laikotarpio paveldo objektas, šiais laikais neturintis jokios reikšmės Lietuvos gynybos sistemai. Konflikto atveju toks objektais galimai būtų išvestas iš rikiuotės per diversijos ataką ar kelių raketų šūviais, todėl užtikrinti tiekimą šaudmenimis niekaip negalėtų. Visiškai kitokių reikia ir pajėgumų, kad būtų patekinti nuolat augantys gynybinį potencialą didinačios sistemos poreikiai. 

Tačiau milijonus kainavęs ir iki šiol išlikęs gamintojas nusipelno antrojo šanso, kurį jam, panašu ketinama suteikti. Tiesiog artimiausiu metu neverta tikėtis didesnio kiekio lietuviškų šaudmenų mūsų rinkoje – tam Giraitės įmonė kol kas nepasirengusi.